- stūkoti
- stū́koti, -oja, -ojo, stukoti 1. intr. Zt, Dv belsti, barbenti, stuksenti, tauškinti: Klausau, kad kas stuk, stuk, stuk stū́koja sienon Mrk. Pirkion stū́koja ir stū́koja [toks paukštelis] Rod. Prileidžia ir vėl audžia – tep be galo stovais stūkoja Lz. Briedis tas atejo ir ėmė stukot langan DS346(Vlk). Atvažiavo meilelė pusėj naktelės, stūkoja langelin: atdarai dureles LTR(Švnč). Bernai su mergom tritata, tritata kojom stū́koja padlagan Lz. ^ Kad ta[vo] stūkot galvoj (kad smarkiai galvą skaudėtų)! Arm. | refl.: Ana ėmė stū́kotis: – Leiskit pirkion, man šalta Dv. 2. tr. Užp mušti, daužyti, stumdyti: Tykus, tai visi stū́koja Slm. Girtas stū́kojo bobą (žmoną) Dglš. Jis vis mažesnį už saũ stū́koja Adm. Pradėjo jį stūkot per ausį LTR(Kp). \ stūkoti; apstūkoti; pastūkoti; prasistūkoti; pristūkoti; sustūkoti
Dictionary of the Lithuanian Language.